Antanas Vienažindys-Vienužis buvo, yra ir bus geriausias XIX a. poetas (po Antano Baranausko ir Jono Mačiulio-Maironio, šalia Antano Strazdo, Prano Vaičaičio). Atvyko į Krinčiną 1866 metų liepos 1 d. (pagal dabartinį Grigaliaus kalendorių liepos 13 d.). Čia praleido 6 gražiausius jaunystės metus. Daug rašyta apie kūrybą, chorą, kaimiečių meilę, dainas, kurias nusirašinėjo į dainų sąsiuvinius mergaitės ir merginos ir dainavo taip, kaip kunigas mokė.

1869 m. balandžio 6 d. raupų epidemijos metu mirė klebonas Juozapas Kubilinskas (Józef Kobyliński), kuris kartu buvo ir Panevėžio dekanato dekanas. Nors naujasis Krinčino klebonas Pranciškus Mizgiras buvo draugiškas vikarui, bet naujasis dekanas Pabiržės bažnyčios klebonas Tadas Lichodziejevskis (Tadeusz Lichodziejewski) nebuvo patenkintas Krinčino bažnyčios vikaru A. Vienažindžiu. Apie tai raportavo vyskupui. 1872 m. liepos 14 dieną Antanas Vienažindys turėjo išvykti iš Krinčino.

 

Kunigo ir poeto Antano Vienažindžio gimtadienis – rugsėjo 26 d. Tai buvo priežastis susirinkti į Vienužio gyvenimo ir kūrybos popietę pokalbiui apie jo dainas, eiles, gyvenimo peripetijas. Buvo ir dokumentinė Lietuvos televizijos kronika apie iškilmes Krinčine 1991-1992 metais. Čia keletas Gintaro nuotraukų iš popietės.

 

Trečioji dalis turimos medžiagos parodyta besidomintiesiems trijuose stenduose.

© Gintaras Uogelė

© krincinomokykla.lt