Krinčino d.v.d.c.
|
Rašytinė miestelio (tuomet kaimo) istorija prasideda 1554 m., kuomet sužinome, kas čia gyveno. O gyveno žmonės, kurie dar neturėjo pavardžių, todėl užrašyti vardais ir tėvavardžiais. 1.Meilius Vaitkūnas 2.Martynas Vaitkūnas 3.Romas Jackaitis 4.Motiejus Martynaitis 5.Ratkus Migaitis 6.Minius Miknaitis Šie ūkininkai buvo apgyvendinti naujai suformuotame valakiniame kaime, kuriam matininkai išmatavo 18 valakų (1 valakas lygus 21,38 hektaro) trijuose laukuose: 1.Ariama žemė. 2.Vasarojus. 3. Pūdymas. Kitais metais (1555) po valaką ar perpus su kitu ūkininku paėmė Jonas Vaškaitis, Petkus Jakonis, Stėčius Januškaitis, Petras Kairionis ir kiti. Ūkininkai gal ir nenorėjo keltis į naujai suformuotą kaimą iš senos savo vietos - kupetinio kaimo, kurio sodybos ir dirbama žemė buvo išsimėčiusi kaip papuola, bet buvo vaitas (juo buvo Petras Stankūnas ir gyveno kitame dab. Petriškių kaime), kurio darbas buvo varyti valstiečius į valakus. Taip kaimas tapo gatviniu-rėžiniu kaimu, kurio gatvė dabar vadinama A. Vienažindžio gatve ir eina iš Miežiūnų į Ličiūnus. Pietinėje pusėje kaimo žemė ribojosi su Ličiūnų valakais, rytinėje pusėje - su Barklainių (tada vadinosi Paberliais), o vakaruose ir šiaurėje augo miškas. Dabar tų miškų jau nebėra. Valstiečiai priklausė valdovui ir mokėjo činšą 111 grašių per metus, o lažo nėjo, nes nebuvo dvaro. Krinčinas tuomet vadinosi Paversmiais ir priklausė Paviešvenių vaitijai, o ši buvo viena iš daugybės vaitijų Upytės paviete (tuomet valsčiuje). 1564 m. situacija pasikeitė, kai į Lietuvą iš maskolių kunigaikštystės atvyko kunigaikštis Andriejus Michailovičius Kurbskis Jaroslaviškis. Iš Tartu į Lietuvą atjojo pabuvojęs Armo ir kituose kalėjimuose pas vokiečius. Bet tai ilgos istorijos. Valdovas Žygimantas Augustas jam davė žemių kaip kompensaciją už prarastas tėvonijos žemes maskolijoje. Davė ir gabalą Upytėje - mūsų krašto kaimus Paversmius, Ličiūnus, Barklainius ir t.t. Virš 4000 hektarų. Tas Paversmius pervardijo į Kryničyną, ilgainiui virtusį Krinčinu. Anas pasimirė 1583 m. gegužės mėnesį, o miestelio vardas liko iki 2015 m. Po jo Krinčiną valdė trečioji jo pati Aleksandra Semaškaitė Andriejienė Kurbskienė Jaroslaviškienė, kol sūnui Dimitrui sukako pilnametystė. Tada ši 1604 m. finišavo, o valdė Dimitras, persikrikštijęs kataliku Mikalojum, iki 1650 m. Vedė Jadvygą Gruževską ir susilaukė dviejų vaikų ir dukros. Paskui vedė antrąkart (Kristiną Eigirdaitę) ir barniai ir nesutarimai tarp vaikų ir pamotės truko iki šios mirties. Andrius finišavo 1668, o Jonas 1672 m., ir Krinčiną nusipirko Grigorijus Podbereskis, bet po 5 metelių finišavo (1677). Tas turėjo du sūnus Kazimierą ir Aleksandrą, o šis sūnų Pranciškų. Kai Pranciškus mirė, tai Podbereskių (Paberžių?) neliko. Tada 1746 m. valdą įsigijo Jokūbas Karpis, po jo 1762 jo sūnus Benediktas. Tas mirė 1805 m., ir paliko sūnui Ignui, o tas perdavė sesers Johanos vyrui grafui Mykolui Tiškevičiui.
1672 m. Krinčine gyveno 1. Aleksas Gaudėnas. 2. Kazimieras Balčiūnas. 3. Kristupas Puodžiūnas. 4. Vaitiekus Snarskis. 5. Jonas Pivovariūnas (aludaris). 6. Jonas Rybakonis (žvejys). 7. Kristupas Kučiūnas.
Štai kaip atrodė miestelis su trobomis, tvartais ir sodybiniais sklypais šalia:
[1]šaltinyje LVIA 716-3-27 Stephananis [2]ten pat, Adamanis [3]ten pat, Grawzinonis [4]ten pat, Bartłomiey Jananis |