Pirmieji šio krašto kaimai išnyra iš nežinios 1554 m. Tų metų Upytės valsčiaus inventoriuje randame Paviešvenių, Pūronių  ir kitas vaitijas.

Paviešvenių (dabar Petriškių) vaitijai priklausė Paviešvenių kaimas (dabar Petriškiai), Jogailaičių kaimas (dabar Ličiūnai), Versmių kaimas (dabar Krinčino miestelis),   Paberlių kaimas (dabar Barklainiai) ir nemažas kiekis miško, krūmynų ir pievų (apie 41 valakas arba 876 hektarai).

Vėliau daugelį kaimų išdalijus bajorams už karo prievolę, toks skirstymas pakito, atsidaro valdos terminas. Taip Krinčino valdoje, kuri buvo duota Andriejui Kurbskiui Jaroslaviškiui 1564 m. vasarą stalo reikmėms, o 1568 m. privilegija leno teise amžinam turėjimui, išvardinti kaimai, esantys ir kitose vaitijose.

Vėliau skirstymas keitėsi - atsirado valsčius, apylinkė, galop seniūnija.

Bažnytinis skirstymas buvo kitoks. Krinčino parapija priklausė Vilniaus vyskupijos Kupiškio dekanatui, paskui Upytės dekanatui, paskui Žemaičių vyskupijos Panevėžio dekanatui ir galop Panevėžio vyskupijos Pasvalio dekanatui.

Parapija nuo XVII a. pradžios iki 1923 m. buvo didelė. Iš jos nugnybta dalis kaimų Daujėnų parapijai, o 1938 m. ir Gulbinėnų parapijai.