Krinčino d.v.d.c.
Gulbinėnai – vienas iš kelių seniausių kaimų, kuris nenunyko iki šiol. Tiesa, dvaras jau ne toks, koks buvo XVI a., ir kaimas ne toks, ir žmonės nebe tokie. Jau penktas šimtmetis rašytinės istorijos! Tikrasis Gulbinėnų kaimo vardas buvo Galminėnai. Jo kilmė asmenvardinė, nuo bajoro Galmino vardo. XIX a. rusų valdžia, neatskirdama Gulbinų, kurie yra ne taip toli dabartiniame Biržų rajone, nuo Galminėnų, ilgainiui perkrikštijo į Gulbinėnus. Nėra ko stebėtis: ir šiandien „istorikai” neskiria Gulbinėnų nuo Gulbinų, nes remiasi XIX a. „istorikais”. Pirmieji Galminėnų kaimo gyventojai žinomi iš 1554 metų Upytės valsčiaus inventoriaus. Pavardžių tada dar neturėjo, todėl surašyti vardais ir tėvavardžiais. 1. Jonas Daukšaitis 2. Macys Daukšaitis 3. Tamošius Dauneikaitis 4. Petrošius Dauneikaitis 5. Macys Dauneikaitis 6. Petras Meiliutaitis 7. Petras Dačaitis 8. Martynas Dacaitis 9. Rimkus Norkūnas 10. Butkus Doškonis 11. Jonas Doškonis 12. Motiejus Gavėnaitis ir kiti. Iš 30 pamatuotų kaimui valakų (641,4 hektarų!) 1554 m. paimta tebuvo 19 ir vienas paskirtas vaitui už vaitystę (vaitas buvo Tamošius, Dauneikos sūnus, iš Galminėnų. Dauneika dar turėjo suaugusius sūnus Petrošių, Motiejų ir Martyną). 1555 m. dar 8 valakai buvo paimti dirbti, o pora valakų nebuvo dirbama dar labai ilgai. Galminėnai priklausė Galminėnų vaitijai, kuri buvo sudaryta iš Bernaičių, Vaišilių, Jagaudžių, Daučiškių ir Minėnų kaimų bei 22 valakų miško ir pievų. Visa pamatuota ir paskirta Galminėnų vaitijai žemė apėmė 184 valakus arba 3934 hektarus. Didelis plotas!! Galminėnų kaimo žemė po valakų reformos ribojosi su Bernaičių ir Daučiškių kaimų žeme, o rėžių galais prasidėjo nuo Upytės upelio ir baigėsi prie Vaišilių kaimo valakų rėžių galo. Žemė buvo gera,tad ūkininkai kasmet mokėjo valdovui 111 lietuviškų grašių. 1568 m. liepos 2 d. privilegija Žygimantas Augustas Galminėnus atidavė kunigaikščiui Andriejui Kurbskiui Jaroslaviškiui leno teise, t. y. tol, kol tas turės sūnų, anūkų, proanūkių ir t. t. Iš šios vaitijos Kurbskui buvo atiduoti ir Daučiškiai, Minėnai, Jagaudžiai bei gabalas miško. Gi Vaišiliai ir Bernaičiai atiteko kunigaikščiui Krošinskiui. Nors pagal to meto įstatymus (Lietuvos Statutą) valda buvo nedaloma, bet Andriejaus sūnus Dimitras Mikalojus Kurpskis Jaroslaviškis Gulbinėnus užstatinėjo, skolindamasis pinigų, kol palengva juose įsigalėjo kiti žmonės. Taip Daučiškius atidavė kaip kraitį tekindmas seserį Mariną už Mikalojaus Vizgirdos ir pan. Paradoksas, bet 1617 m. Galminėnų kaimą ir dvarą valdantis Andrius Micevičius Jovida kelia bylą pačiam Dimitrui Kupskiui, kad jo Jutiškių ir Stasiškių kaimo valdiniai, perėję Berlės upelį, užėmė gabalą (10 margų) dirbamos Gulbinėnų žemės. Beje, tas pats D. Kurpskis 1617 m. gegužės 26 d. Galminėnuose rašė taikos raštą, kad sudrausmins valdinius... 1737 m. Galminėnų dvaras ir valda priklausė bajorui Straševičiui. 1747 m. Galminėnai jau vokiečio Vilhelmo Šrederso rankose. 1775 m. Galminėnai jau kito vokiečio rankose, o būtent Adomo Ropo. Tas girdo valstiečius žydui išnuomotoje smuklėje. 1784 m. Galminėnai jau Bystramo rankose. 1789-1790 m. Galminėnai Drevicko ir Svarackio, bet užstatyti Upytės žemės teismo teisėjui Baltramiejui Bystramui.
|