Pasvalio rajono Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla jau nebe pagrindinė ir net ne progimnazija, o viso labo Pasvalio miestelio Svalios progimnazijos skyrius – dieninė bendrojo lavinimo mokykla Pasvalio r., Krinčino miestelyje, Pasvalio g. 1, vykdanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo pirmos dalies ir neformaliojo ugdymo programas gimtąja lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190617493. Steigėjas – Pasvalio rajono savivaldybės taryba.

Pavadinta poeto Antano Vienažindžio vardu 2001 metais. Gulbinėnų kaime veikia Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos Gulbinėnų vaiko dienos centras. Panašus centras veikia ir Krinčino mokyklos patalpose.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. turi skyrių Pajiešmenių kaime (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nebeturi) ir vaiko dienos centrą Raubonių kaime. Mokykloje veikia ir popamokinis katalikiškas vaiko dienos centras.

Ugdomi 96 vaikai. Dirba 18 patyrusių mokytojų. Tai aukštos kvalifikacijos profesionalai. Mokoma dviejų užsienio kalbų: viena – anglų, kita – rusų. Siūloma ir prancūzų. Teikiama logopedinė, specialioji ir socialinė pagalba. Pasvalio rajono savivaldybės rūpesčiu mokykla renovuota 2010 metų vasarą. Turi puikią sporto salę, modernią valgyklą, turtingą biblioteką, kompiuterizuotą skaityklą, dailės studiją, du technologijų kabinetus, informacinių technologijų kabinetą, paveikslų galeriją, aktų salę, erdvias fojė, 12 gražių ir jaukių kabinetų bei klasių, puikią futbolo aikštę, tinklinio, rankinio aikšteles, modernią 2014 m. vasarą įrengtą krepšinio lauko aikštę su specialia danga.

Šalia mokyklos – XVIII a. Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (architektūros paminklas, vėlyvasis barokas), puikios rekreacinės erdvės – Versmių parkas, Antano Vienažindžio beržynas, sieros šaltinis, Viešmens upelis, baseinas; taip pat rašytojų Eugenijaus Matuzevičiaus ir Leonardo Matuzevičiaus muziejus, bendruomenės namai, seniūnija, ambulatorija, vaikų žaidimų aikštelės su treniruokliais, parduotuvė, daug istorijos paminklų.

 Mokykla Krinčino miestelyje įkurta 1611 m. birželio 20 dieną.  Įkūrėjas – kunigaikštis Mikalojus Dimitras Kurpskis Jaroslaviškis (gimė 1582 m., mirė 1650 m.).  

Krinčino mokykla minima 1611 ir 1643 metų fundacijose bei 1637, 1670, 1732, 1737, 1755, 1765, 1782, 1796 ir kt. metų Krinčino šventųjų apaštalų Petro ir Povilo parapijos bažnyčios vizitacijose, 1648 metų Dimitro Mikalojaus Kurpskio testamente. Iki XIX a. antros pusės mokykla buvo parapijinė ir ja rūpinosi kunigas. Klebonas samdė vargonininką, kantorių, bakalaurą, kaip ir buvo nurodyta fundatoriaus rašte. Nuo 1864 m. parapijinė mokykla uždrausta. Atidaryta rusiška liaudies mokykla. Slaptose mokyklėlėse mokė daraktoriai lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. 1915 m. paskutinis mokslas pas učytelių Ivanovą. 1916 m. jau mokyta  lietuviškai vokiečių okupacinei valdžiai leidus. Nuo 1918 m. rudens pradėjo darbą valstybinė pradžios mokykla. Tebeveikia iki šiol.

1697 m. mokė vargoninkas Jonas Jankevičius, 1701 m. – Mikalojus Burba, 1755-1764 m. – Pranciškus Rabačiauskas, 1768-1790 m. mokyklos daraktorius (dyrektor ) – Mykolas Trepulevičius. 1611-1795 m. parapijinėje mokykloje buvo mokoma nuo 10 iki 20 vaikų. Po 1800 metų mokinių skaičius augo iki 30. 1908 m. kunigas J. Požėla bandė kurti lietuvišką mokyklą klebonijoje. 1911 m. toji mokykla rusų valdžios uždaryta, girdi, mokytoja Elžbieta Rastauskiūtė neturinti licenzijos. 48 vaikai liko be mokyklos. 1916 m. klebonas kunigas Juozapas Viksva, gerai kalbėdamas ir rašydamas vokiškai, gavo vokiečių administracijos leidimą atidaryti lietuvišką mokyklą. 1916 m. dirbo Pranciškus Žitkevičius (dailininkas, fotografas, 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos lietuviško skyriaus organizatorius ir apipavidalintojas) ir Stasė Klongevičiūtė, žinoma visuomenės veikėja. Nepriklausomos Lietuvos metais (1918-1940) pradžios mokykla keturių, paskui šešių skyrių. Jai vadovavo vedėjai Jonas Janušonis, Kazys Petrauskas, Jonas Janonis, Juozapas Jasilionis ir Stasys Vaišvila, o karo metais – Antanas Laurinaitis. Po karo buvo progimnazija, septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, vidurinė, neakivaizdinė, dešimtmetė. Daugiausia mokinių mokėsi 1978 m. – 272. Dabar – aštuonių klasių progimnazija su ikimokykline ir priešmokykline grupe, kitaip darželiu.

Čia mokėsi (ir dirbo) daug žinomų žmonių: vyskupas Jonas Kauneckas, rašytojai Mykolas Karčiauskas, Eugenijus Matuzevičius, Leonardas Matuzevičius, Konstantinas Ferdinandas Fedaravičius, Leonidas Šimoliūnas, Sigitas Kruopis, Ona Valotkienė, dailininkai Pranciškus Žitkevičius, Romualdas Vaclovas Paškevičius, med. m. dr. Genovaitė Jusaitienė, dr. Albertas Griganavičius, dr. Arturas Mickevičius, dr. Zenonas Bedalis, dr. Algis Baniulis, Lietuvoje ir už jo ribų garsėjantis muzikas Rimvydas Mitkus ir daugelis kitų.